+370 686 22102

Oratorystė – Dievo dovana, kurios galima išmokti

2016-05-24

Kai prisistatau, kad atstovauju viešojo kalbėjimo ir lyderystės klubą „Oratio domus“, neretai išgirstu klausimą „Ar tai Dievo dovana, ar visgi kalbėjimo viešai galima išmokti?“. Šis klausimas mane suglumindavo, kol galiausiai radau atsakymą: „Tai Dievo dovana, kurios galima išmokti“.

Šį mano sakinį patvirtina bent keleto istorinių asmenybių pavyzdžiai. Manau daugelis matė filmą „Karaliaus kalba“, kuriame puikiai atskleidžiama, jog žmogus savo didelių pastangų dėka gali įveikti net savo ligą. Kita istorija pasakoja apie vieną garsiausių antikos laikų oratorių Demosteną, kuris oratorystės aukštumų pasiekė taip pat tik savo didelių pastangų ir motyvacijos dėka. Gražūs pavyzdžiai ir pas mus, viešojo kalbėjimo klube, kuomet žmonės nuolat praktikuodamiesi ženkliai pagerina savo kalbėjimo, elgsenos prieš klausytojus įgūdžius.

Manau, klysta tie, kurie mano, kad laisvai ir daug kalbantis žmogus yra puikus oratorius. Reikia atkreipti dėmesį ir į kalbos turinį bei sklandumą, kalbos struktūrą, kaip kalbėtojas elgiasi scenoje. Daugžodžiavimas dar nereiškia, kad kalba kokybiška.

Labai dažnai žmonės neįvertina viešojo kalbėjimo įgūdžių svarbos. Nes geri viešojo kalbėjimo įgūdžiai visada padės pristatant naują idėją investuotojams, siekiant įvesti naujoves savo organizacijoje, užimant vadovaujančias pozicijas, pristatinėjant produktą, skaitant pranešimą.

Dalinuosi keletu gudrybių-patarimų kaip žmogus turi elgtis išėjęs į sceną (nepriklausomai nuo to ar tai 3-jų ar 300-tų klausytojų auditorija).

Nekalbėkite iš karto. Kai jus pakviečia į sceną nepradėkite kalbėti vos pakilę iš savo vietos. Visų pirma, jūs taip išduosite savo jaudulį. Antra, didžioji dalis auditorijos jūsų net neišgirs. Geriausia į sceną ateiti tylomis, atsistojus dar padaryti kelių sekundžių pauzę, o tada jau pradėti kalbėti.

Pasirodykite scenoje suteikti vertės, o ne pasiimti naudos iš auditorijos. Auditorija nemėgsta kalbėtojų, kurie ateina į sceną parduoti, kurie pristatinėja produktus ir paslaugas skatindami pirkti. Auditorija labiausiai pasitiki žmonėmis, kurie savo kalbomis suteikia vertės, išmoko kažko naujo, įkvepia.

Kalbėdami darykite pauzes. Pauzė padeda jums pačiam susikoncentruoti ir parodo, kad jūs scenoje jaučiatės gerai. Kalbos metu padaryta ilgesnė pauzė (iki 10 s.) prikausto auditorijos dėmesį. Taip pat pauzes verta daryti, kad išvengtume kalboje „šiukšlių“ (garso „eee“ arba „mmmm“).

Stovėdami scenoje neatsiprašinėkite. Kuomet išeinate į sceną jūsų kalboje negali būti tokių frazių kaip: „aš netinkamai pasiruošiau“, „man pritrūko laiko ruošiantis“, „aš nesu šios srities ekspertas“. Kartais žmonės mano, kad ištarę tokias frazes iš auditorijos susilauks atlaidumo. Tačiau auditoriją tai pykdo. Kiekvienas pranešimo klausytojas tikrai pagalvos „Jei tu nepasiruošei, tai ko eini į sceną ir švaistai mano laiką?!“.

Apsvarstykite atsarginį kalbos variantą. Jeigu kalbos metu naudosite kompiuterį ir projektorių būtinai pasvarstykite ką darytumėte, jeigu kuris iš šių prietaisų nebeveiktų. Kaip jūs išspręstumėte susidariusį iššūkį. Jei turite galimybę prieš eidami į sceną patikrinkite ar viskas veikia.

Neperkraukite skaidrių tekstu ir pats neskaitykite iš skaidrių. Yra paprasta taisyklė: skaidrių šrifto dydis turi būti didesnis už vidutinį jūsų auditorijos amžių. Vadinasi šrifto dydis tur būti tarp 60-80 taškų. Jeigu jūsų skaidrėse yra daug žodžių, tai reiškia tik viena – jūs neišgryninote savo žinutės. Auditorija jūsų tekstą skaidrėje turi nuskanuoti, bet neskaityti. O jeigu jūs pats skaitysite iš savo skaidrių, tai tikrai prarasite auditorijos dėmesį. Skaidrės turi tik akcentuoti svarbiausius punktus, bet netapti akcentu.

Visada stenkitės sudominti auditoriją. Jeigu auditorija jūsų nesiklauso, tai ne auditorijos problema, o kalbėtojo. Turite pasiruošti ir kalbėti taip, kad auditorijai būtų įdomu jūsų klausytis. Pateikite auditorijai naujų faktų, kurių ji dar nežinojo bei kalbėkite apie tai, kuo tikite.

Sulaukę iš auditorijos klausimo, jį visada pakartokite. Kai kalbos metu sulaukiate klausimo prieš atsakydami į jį pakartokite pats. Kartais būna, kad auditorija neišgirsta koks buvo klausimas. Taip jūs parodysite dėmesingumą visai auditorijai, be to turėsite kelias sekundes pagalvoti kaip geriausiai atsakyti.

Visuomet kalbėkite trumpiau. Jeigu jums numatyta kalbėti 30 min., kalbėkite 25 min. Jei numatyta 1 val., kalbėkite 50 min. Tai rodo jūsų pagarbą auditorijai ir kitiems kalbėtojams. Baigęs kalbą anksčiau visada turite galimybę auditoriją pakviesti diskusijai. Jeigu kalbėsite ilgiau numatyto laiko, net ir svarbiausia informacija gali napasiekti jūsų klausytojo.

Visi išvardinti patarimai pritaikomi jau esant scenoje, bet apie juos reikia pagalvoti prieš išeinant į sceną. O kokie namų darbai dar būtinai turi būti atlikti? Kalba turi būti parepetuota. Geriausia ją repetuoti prieš artimus žmones, kurie pasakys visas pastabas, ar bent jau veidrodį. Kad sužinotumėte kaip atrodo jūsų kūno kalba, kaip skamba jūsų balsas – pasidarykite vaizdo įrašus. Tokiu būdu galima pasiruošti kalbai namuose. O jeigu norite lavinti savo viešojo kalbėjimo įgūdžius intensyviau, geriausia tai daryti viešojo kalbėjimo klube.

Klubas yra atviras visiems norintiems tobulėti ir dalyvauti šio klubo veikloje, todėl visus susidomėjusius kviečiu apsilankyti „Oratio domus“ susitikimuose.

Mokykitės praktikuodamiesi!