Jautri Gintaro Ignatavičiaus asmeninė istorija „(Ne) mano sapnas“

„Stoviu sodybos gale prie griovio ir matau, kaip ganyklos pakraščiu tyliai artėja vaikų pulkelis ir neša baltą mažytį karstelį. Priartėję arčiau prie griovio krašto jie sustoja. Tyliai pakelia akis į mane. Nesuprantu kas čia vyksta. Sulaikiusi kvėpavimą pamatau kaip atsiveria karstelio dangtis ir jame netikėtai atsisėda mažas vaikutis, ištiesia į mane savo rankutes ir tyliai sako:
– Močiute, paimk mane! Kai užaugsiu – aš būsiu didelis žmogus.
Akimirksniu pašoku iš lovos išpilta šalto prakaito. Niekaip nebegaliu užmigti… “

Gimė Gintaras Labutis. Mergautinis vaikas. Šią močiutės sapno istoriją žinojo tik jos dukra, mano krikšto mama Gražina ir mano mama Vitalija. Močiutė šį sapną priėmė kaip ženklą, kad mano tėvai turėtų gyventų kartu. Ir prieš savo mirtį ji dar suspėjo tuo pasirūpinti. Dar ir mane iki dvejų metukų suspėjo pasūpuoti ant rankų. Mano mamą ji labai mylėjo. Ji labai mylėjo ir mane. Beje, Ignatavičiaus pavardės sulaukiau tik po devynių mėnesių.

Pamenu, kad buvau beveik devynerių, kada vieną vakarą mama, vos sulaikydama ašaras, man pasakojo šią močiutės sapno istoriją. Kiekvienas šio bauginančiai keisto sapno žodis gana giliai susmigo į mano širdį. Jaučiausi nejaukiai. Tiesa, tas sapno jausmas iškyla ir šiandien: kodėl ši istorija paženklino mano gyvenimą ir nuolat mane pasiveja mintyse?

Likimo ženklai? 2008-ųjų balandį baltame karstelyje išlydėjau į kapines savo sūnų-angeliuką Dovydą.

Pavyzdžio lyderystė? Lyg ir užaugau… Esu jau didelis ir metais, ir ūgiu, ir svoriu, tačiau vidinis balsas kužda, kad turiu dar įkvėpimo misijų šioje žemėje. Esu tam, kad skleisčiau žmonėms įkvėpimą mokytis ir augti – (už)augti dideliais žmonėmis. Gal čia ir yra tas likimo ženklas ir atsakymas? Kartais jų taip toli ieškom…

Beje, nuolat savęs klausiu, ką reiškia būti dideliu žmogumi? Ką reiškia būti pavyzdžiu? Ką reiškia būti lyderiu? Ką reiškia mokytis visą gyvenimą? Ką reiškia kurti vertę žmonėms?  Ką reiškia įkvėpti žmones mokytis? Ką reiškia skleisti įkvėpimą mokytis? Ir visi šie klausimai susiveda į mano misiją – į misiją mokyti(s).

„Mokyti(s) – tai ieškoti, atrasti, dalintis.“ (Gintaras Ignatavičius)

Turbūt ši istorija liudija, kad dar net negimęs gavau Dievo planą įkurti savo gyvenime mokymų įmonę ir drauge joje lydėti žmones mokymosi keliu. Prasminga? Begaliniai <3
Ir šiais, 2023-iaisiais, Mokymų akademijoje pasitinkame jau 12-ąjį mokymų sezoną. Kviečiu pasivaikščioti po naujausias mūsų komandos sukurtas autorines mokymų temas.

Jei norite prisijungti prie tų, kurie pirmieji neria į naujausias mokymo(si) istorijas, žvilgtelkite žemiau, įveskite savo el. pašto adresą, užsisakykite mūsų naujienlaiškį „Storyseller“ ir pirmieji gaukite informaciją apie naujausius mokymus.

Jūsų įkvėpimui, Gintaras Ignatavičius
Mokymų akademijos įkūrėjas