Istorijos
Trumpa istorija apie didžiausius mano autorinių mokymų projektus ir jų sukurtą vertę klientams
Kada 2014 metais Šiaulių bankas pakvietė padėti savo klientų aptarnavimo darbuotojams „parduoti” naujai sukurtą klientų aptarnavimo standartą, maniau, jog tai bus didžiausias mano autorinių mokymų projektas.
Šįkart faktai iškalbingesni už pačią istoriją – didžiausias klientų aptarnavimo mokymų projektas mano gyvenime.
Pamokanti istorija „Vienas kilogramas propano” arba kas atsakingas už kliento patirtį?
Savo parduodančių istorijų sąrašą kategorijoje „Klientams” ir temoje „Kliento patirtis” pasipildžiau dar viena nauja istorija, kurią iškart kitą dieną vaizdžiai (su gyvai atsineštu turistiniu dujų balionu) (pa)pasakojau vienos kompanijos vadovų komandai.
Vadovų reakcijas reikėjo filmuoti…
Istorija apie savamokslį kramtomosios gumos pardavėją
1990-ųjų vasara. Pirmieji atkurtos Lietuvos žingsniai. Šalis izoliuota Sovietų Sąjungos. Lietuvai paskelbta ekonominė blokada. Tuščios parduotuvių lentynos.
Ir aš, būdamas vos dvylikos metų vaikas, žengiau pirmuosius žingsnius pardavimuose. Niekada nepamiršiu tos patirties. Nepamiršiu dar ir to, kad savo kailiu patyriau ir taip vadinamo „blato” reiškinį. Tad nieko nelaukdami iškart ir leiskimės į šios istorijos užkulisius.
„Svetingumo šviesoforas“ – (ne)girdėta (ne)regėta istorija klientų aptarnavimo srityje
Ši nauja istorija pasakoja naują klientų aptarnavimo koncepciją, t.y. pasaulyje vis labiau populiarėjantį, emociniu ryšiu su klientais paremtą aptarnavimo modelį. Kartu ji pasakoja ir naują bendrovės „svetingumo kultūrą“ ir, pirmajį klientų aptarnavimo (ne)standartą šalies degalinių sektoriuje. Leidžiamės kartu į šią istoriją?
Jautri Gintaro Ignatavičiaus asmeninė istorija „(Ne) mano sapnas“
„Stoviu sodybos gale prie griovio ir matau, kaip ganyklos pakraščiu tyliai artėja vaikų pulkelis ir neša baltą mažytį karstelį. Priartėję arčiau prie griovio krašto jie sustoja. Tyliai pakelia akis į mane. Nesuprantu kas čia vyksta. <...> “
„Tikslų paradoksas“. Tikra istorija kaip du metus versle (pra)gyvenome be tikslų
Tik toliau neskaitykite, nes šios istorijos pabaiga išties verčia susimąstyti, kad rezultatai įmonėje dirbant be tikslų, gali būti ne tik procentiniais punktais skirtingi, bet ir kardinaliai skirtingi. Kartais net ir gerąja prasme. Kokios priežastys (nu)lemia tai?
Mokymų akademijos praktinis atvejis. Leiskimės į šios istorijos esmę.
Klientų aptarnavimo (ne)standartas arba LKU vienos tokios žalios knygos istorija
„Šypsomės širdimis, kad susitikome. Šioje knygoje būsime Tavo augimo kelionės gidai. Tegul nuo pirmojo puslapio prasideda ir tęsiasi mūsų mokymosi, bendravimo, pardavimų, įkvepiančių patirčių, istorijų ir augimo kartu su mūsų klientais kelionė.“ – taip kiekvieną LKU kredito unijų grupės darbuotoją pasitinka LKU klientų aptarnavimo (ne)standartas.
Istorija apie (ne)pasiektus tikslus ir tris išmoktas pamokas jų siekiant
Kuomet šiandien kompiuteryje atsidarau 2018-ujų metų sausį savo išsikeltų asmeninių ir verslo tikslų sąrašą, mane (pa)guodžia bent tai, kad mano sąraše beveik visi išsikelti tikslai literaliai suformuoti pagal SMART taisyklę. Skaitau ir šypsausi, kad turėjau sau net 16 specifinių, realių, priimtinų, pamatuojamų ir tiksliai laike apibrėžtų tikslų sąrašą, kuris man išties teikė įkvėpimo veikti bei energijos tiksėti.
Pardavimai per istorijas – trys įgūdžiai laimėti prieš konkurentus
Mano dėmesį prikaustė Paulo Smitho (vienas iš mano mėgstamiausių istorijų pasakojimo versle autorių) knygoje „Sell with a Story“ paminėtas „Forrester“ kompanijos 2013 metais atliktas tyrimas. Susiradau šio tyrimo rezultatus oficialioje „Forrester“ interneto svetainėje.
Ir koučingo pokalbiai veikia kaip terapija
Kai kalba eina apie įvykius pakeitusius žmonių gyvenimus susiduriame su fenomenu iki ir po. Taip kaip buvo iki įvykio – greičiausiai jau nebus, o tai kas yra po įvykio vis dar nenuspėjama ir nuolat kintanti realybė. Gyvename būtent tokiu „po“ periodu. Su viltimi, laukimu ir lūkesčiais, kartu ir su nepasitikėjimu, pasimetimu ir pasipriešinimu tam kas vyksta.
Pasiruošimas deryboms pagal popiežių Šventąjį Grigalių Didįjį
Atliekami tyrimai rodo, kad pasiruošimas deryboms užima apie 70 % viso derybų proceso laiko ir, kad dėl prasto pasiruošimo ar jo nebuvimo, prarandame daugiau nei 40 % galimybių. Kas dalyvaujate derybose, puikiai žinote, kiek geras pasiruošimas gali nulemti ir padaryti įtakos galutiniam derybų rezultatui. O prie ko čia popiežius?
Penki parduodančių istorijų tipai. Kurį iš jų norėtumėte įdarbinti savo versle?
Gyvename ypač konkurencingoje idėjų rinkoje ir kiekvieną dieną praverdami duris į verslą ar pardavimus, sutinkame visą eilę įvairiausių idėjų bei pasiūlymų. Kas dar šiandien patraukia mūsų pavargusią akį nuo informacijos srauto? Kaip dar galime šiame technologijų amžiuje išsiskirti iš konkurentų?
Ar jūsų pardavimo vadybininkai šiandien daro šias 3 klaidas B2B pardavimuose?
Aš taip pat dariau šias klaidas pardavimuose. Šiandien džiaugiuosi tuo, kad jas dariau vakar – t.y. beveik prieš tris metus. Klausiate: “Ką veikiau pastaruosius 3 metus?”. Ieškojau naujų idėjų, strategijų ir metodų, kaip išvengti šių klaidų ir lengviau bei greičiau padidinti pardavimus.
DERYBOS RAŠTU: svarbiausi ypatumai ir keletas praktinių rekomendacijų
Kellogg ir INSEAD verslo mokyklų tyrėjai nustatė, kad santykiai tarp besiderančių pusių yra kritinis faktorius, kuris nulems derybų sėkmę arba nesėkmę. Komunikacijos kanalas nėra toks svarbus, tačiau atsirandant vis įvairesnėms ryšio priemonėms, keičiasi ir derėjimosi proceso organizavimas bei eiga.
Pokalbis su vadovu, kuris įstrigo ilgam
Kiekvieno vadovo užduotis užauginti savo kolegas, darbuotojus taip, kad jie galėtų pasiekti geresnius rezultatus ir vienas iš populiariausių vadovų pasirinkimų – pokalbiai su darbuotojais. Kažkada, tik žengiant pirmuosius žingsnius pardavimuose, įvyko pokalbis su vadovu, kuris įstrigo ilgam.
AIKIDO LYDERYSTĖ – pergalė be kovos?
Būti nugalėtojais dažnai esame skatinami nuo mažu dienų. „Nugalėtojas pasiima viską“, „pergalė, bet kokia kaina“. Mes žavimės nugalėtojais ir švenčiame jų pergales. Kartais nugalėti pavyksta ir mums patiems. Tačiau ar tikrai verta siekti pergalės „bet kokia kaina“?