Ir koučingo pokalbiai veikia kaip terapija

Kai kalba eina apie įvykius pakeitusius žmonių gyvenimus susiduriame su fenomenu iki ir po. Taip kaip buvo iki įvykio – greičiausiai jau nebus, o tai kas yra po įvykio vis dar nenuspėjama ir nuolat kintanti realybė. Gyvename būtent tokiu „po“ periodu. Su viltimi, laukimu ir lūkesčiais, kartu ir su nepasitikėjimu, pasimetimu ir pasipriešinimu tam kas vyksta.

Saugumo (jausmo) poreikis vienas iš tų poreikių, kurie kaip pamatas ant kurio statomos asmeninės, šeimos, įmonės tvirtovės sienos ir kuo pamatas silpnesnis, tuo plonesnės sienos – kas yra nekomfortiška, nes neaišku siena čia ar pertvara ir kada ją vėl paslinks nauji pokyčiai išorėje. Susitarkime, kad saugumą išpildo du kriterijai: pastovumas (stabilumas) ir ateities numatymas. Visame pasaulyje įvykęs pokytis išjudino žemę po kojomis ir jei anksčiau, prieš gerus metus, galėjai planuoti savo atostogas bent prieš pusmetį, tai dabar nežinai kaip sutiksi artmiausias šventes. Šis iš išorės atėjęs pokytis sukėlė pakankamą diskomfortą ir jau beveik metai verčia nepatogiai jaustis daugelį žmonių. Mūsų psichikos užduotis viską stabilizuoti, t.y. gražinti kiek įmanoma labiau pažįstamą saugumą ir siūlo savo sprendimus, kuriuos mes ne visada sąmoningai suprantame, o pokytis esantis išorėje sukėlė tokį jutiminį ir nesibaigiantį diskomfortą, kad dažnas, net ir labai norėdamas, negirdi savo vidaus sprendimų – kaip būti, elgtis, mąstyti šiuo periodu, kad pavyzdžiui – neperdegti.

Įsižeminimui, nu(si)raminimui, atsiplaidavimui, įtampų paleidimui taikomos skirtingo praktikos – nuo fizinės veiklos iki kvėpavimo pratybų, nuo meditacijos iki terapijos ir visa tai priemonės padedančios adaptuotis prie pokyčio. Arba kaip dabar yra sakoma – rasti vidinę ramybę ir pusiausvyrą.

Koučingo būdu vedami pokalbiai yra viena iš tokių priemonių, viena iš tokių terapijų. Tą patvirtins tiek koučingo specialistai, tiek klientai. Priimantis, palaikantis santykis pokalbiui suteiks ypatingą prasmę. Kad koučingas tai ne tik tikslai, prioritetai, iššūkiai žino kiekvienas labiau išprusęs šioje srityje. Koučingas ir apie santykį su savim, su kitu, su aplinka, ir apie jausmus/būsenas čia ir dabar. Kuo daugiau kalbama apie tai kaip žmogus šiuo metu jaučiasi tuo didesnė tikimybė, kad rūpimi klausimai bus paliesti ir išspręsti, ar bent jau nekels nereikalingos įtampos. Įsisąmoninimas čia ir dabar vykstančio proceso įneša aiškumą ir gali paskatinti ieškoti kitokio mąstymo ir elgesio modelio. Žinoma, tai didelis iššūkis būti atviru su kitu žmogumi – ar tai būtų vadovas, ar terapeutas, ar koučas, bet dar didesnis iššūkis bandyti užslopinti ir įgnoruoti tą vidinį konfliktą savyje. Galima pamodeliuoti situaciją kaip jaučiasi žmogus dabar – šiuo metu. Erzina apribotos pasirinkimo ir judėjimo galimybės, padidėjusi konkurencija rinkoje kelia vidinę įtampą, galimai pridėti keli kilogramai retkarčiais įjungia savigraužos mechanizmą, jokio aiškumo dėl ateities nebuvimas būna iššaukia norą pasiduoti. Galima vardinti daug pasireiškiančių simptomų ir visi jie apie tą patį nepasitenkinimą tuo kaip yra. Koks gi sprendimas? Sutelkti dėmesį į tai kas priklauso nuo pačio savęs. Čia įgauna prasmę populiarus posakis “pradėk nuo saves”. Būten nuo savęs ir nuo savo būsenos, nuo savo kasdienės rutinos. Į ką galiu sutelkti dėmesį, kas priklauso nuo manęs šiandien, ką galiu šiandien padaryti geriausio.

Pateikiu rekomendaciją ir tris klausimus, kurie padeda įsižeminti, kai nuoširdžiai į juos atsakai:

• Kas dabar vyksta? (Kas su manimi vyksta?)
• Ką man tai reiškia? (Kaip aš tai suprantu?/ Kaip aš tai vertinu?)
• Ką noriu/galiu su šiuo suvokimu daryti?

Ir nors yra sakoma, kad niekas nepakeis profesionalo pagalbos, šie trys klausimai ir jų modifikacijos yra vis geriau nei visai nieko nedarymas ir galvojimas, o gal ugnikalnis neišsiverš…

Prasmingų pokalbių!
Andrius Jarašiūnas, koučingo specialistas ir mokymų treneris